- Laivybos ir uosto saugumo bei logistikos optimizavimo tyrimai
Viena iš Lietuvos prioritetinių vystymosi krypčių yra diegti modernius tarptautinių transporto koridorių ir logistikos grandinių valdymo modelius šiaurės – pietų ir rytų-vakarų transporto koridoriuose. Šios paprogramės mokslinė veikla bus nukreipta į inovatyvių sprendimų paiešką formuojant tarptautinių transporto koridorių valdymo modelius ir sprendimų priėmimo procesus.
Taip pat bus sprendžiami klausimai susiję su transporto ir logistikos procesų saugumo užtikrinimu, naujų potencialių sprendimų analize, įvertinant tarptautinę patirtį. Šių mokslinių problemų sprendimas glaudžiai susijęs su Sumanių specializacijų prioritetu “Transportas, logistika ir informacinės ryšio technologijos”.
Mokslininkai ir tyrėjai
Habil.dr.Vytautas Paulauskas
Dr. Birutė Plačienė
Dr. Raimondas Barzdžiukas
Dr. Jonkus Martynas
Dr. Ričardas Maksimavičius
Doktor. Donatas Paulauskas
- Jūrų transporto energetinio efektyvumo didinimo bei aplinkos taršos mažinimo inovatyvių technologijų tyrimai
Energijos panaudojimo efektyvumo didinimas bei kenksmingų išmetimų ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų iš transporto priemonių emisijos mažinimas paskutinįjį dešimtmetį tapo ES transporto sektoriaus vystymo strategine kryptimi, reglamentuota ES Parlamento direktyvose, tarptautinėse konvencijose ir standartuose, šalies norminiuose aktuose. Direktyva COM(2003) 739 Final 2003/0300 COD reglamentuoja energijos panaudojimo didinimą energetiniame cikle „tiekimas – transformavimas – panaudojimas“ 1% per metus. ES parlamento direktyva 2009/28/EB A (2009 m. balandžio 23 d.) reglamentuoja iki 2020 m. bendrijoje suvartojamos energijos kiekio privalomus nacionalinius planinius rodiklius, atitinkančius 20% atsinaujinančių išteklių energijos ir 10 % atsinaujinančių išteklių energijos transporto sektoriuje. Reikšmingi iššūkiai ES šalių transporto sektoriaus yra numatyti COM (2011) 144 Final („Baltoji knyga“) direktyvoje, kurios vienas iš pagrindinių tikslų – sumažinti CO2 emisiją iš transporto priemonių, tame tarpe iki 2050 m. 40 proc. sumažinti ES jūrų transporto sektoriuje išmetamus CO2 kiekius.
Prognozuojama, kad nepriklausomai nuo ekonomikos augimo scenarijaus, bendri energijos poreikiai 2020 m. neturėtų viršyti 1990 m. lygio, tačiau transporte jie turėtų padidėti 80%, kas dar labiau išaštrins energijos taupymo ir transporto aplinkosaugines problemas.
Šiuo metu pasaulyje vykdoma visa eilė tyrimų, siekiant sumažinti emisijas iš atskirų transporto rūšių, visų pirma kelių transporto ir jūrų transporto. Tačiau Lietuvoje jūrų transporto krypties mokslinių tyrimų bei technologijų vystymo, ypatingai Baltijos regione, yra nepakankami. Lietuvos transportas dėl palankios geografinės padėties tarp Vakarų ir Rytų regionų turi ypatingai svarbią reikšmę visam šalies ūkiui, sudaro reikšmingą BVP produkto dalį. Pagrindiniai krovinių multimodalinių pervežimų srautai eina per Klaipėdos uostą. Artimiausiais metais, pastačius suskystintų dujų terminalą, turintį sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto strateginė svarba reikšmingai padidės. Tačiau lygiagrečiai didėja taip pat ir energijos taupymo ir aplinkosauginių LR laivyno problemų sprendimo svarba. Planuojamo projekto tyrimų naujumas pasižymi kompleksiniu požiūriu į sprendžiamą problematiką ir realizavimo technologijas, jas taikant LR jūriniame sektoriuje.
Projekto realizavimas užtikrins mokslinį bei technologinį pagrindą kompleksiškai – energetiniu ir aplinkosauginiu aspektu pagerinti LR laivyno eksploatacinius rodiklius, įdiegiant laivuose energijos panaudojimo efektyvumo didinimą, oro aplinkos taršos mažinimui iš jėgainių technologijas bei metodus.
Mokslininkai ir tyrėjai
Habil.dr.Sergejus Lebedevas
Habil.dr. Vytautas Smailys
Dr. Mindaugas Česnauskis
Doktor.Ingrida Gudaitytė
Doktor.Vygintas Daukšys
Vaida Ešmantaitė
Doktor.Irina Panasiuk
Doktor.Paulius Rapalis
Doktor.Nadežda Zamiatina
Dr. Justas Žaglinskis
Dr. Kazimieras Daukšas
- Atsparių aplinkos poveikiui jūrinių konstrukcinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimai
Kompozitinės medžiagos dėl savo lengvumo, antikorozinių savybių bei vietinių žaliavų panaudojimo įgyja visose pramonės srityse vis platesnį pritaikymą. Kuriant šias medžiagas yra svarbus jų atsparumas aplinkos poveikiui. Šie klausimai yra ypač aktualūs jūrinėse konstrukcijose. Šiuo metu pasaulio mokslo darbuose išskirtinių savybių kompozitinių medžiagų tyrimams yra skiriamas itin didelis dėmesys. Viena iš labai aktualių temų yra jūrinis poveikis laivų ir kranto įrenginių konstrukcijoms. Viena iš tyrimo krypčių bus nukreipta į laivų balastinio vandens valymo sistemų korozinio poveikio gyvavimo ciklui tyrimus. Jūriniams laivams balastinio vandens sistema yra naudojama grimzlės, kreno ir diferento reguliavimui siekiant užtikrinti laivo stovumą ir saugią eksplotaciją. Kadangi laivui priimant balastą vienuose vandenyse ir išleidžiant juos kituose, išgyvenę kelionę organizmai gali prisitaikyti naujoje aplinkoje, sunaikinti vietines rūšis. IMO inicijuotą balastinio vandens valymo konvenciją jau ratifikavo 43 šalys, atstovaujančios 32,54 proc. pasaulio laivyno. Iki būtinų 35% liko visai nedaug, todėl labai tikėtina, kad reikalavimas valyti balastinius vandenis įsigalios dar 2016 metais. Pasauliniai laivinės įrangos gamintojai siūlo dvipakopę sistemą, susidedančią iš filtravimo ir fizikinio arba cheminio valymo etapų. Bet kuris būdas daro poveikį laivo balastinės sistemos, susidedančios iš vamzdynų su hidrauline aparatūra ir tankų, paviršiams, pažeidžia apsaugines dangas, taip sudarydamas palankias sąlygas elektrocheminės korozijos procesui vykti. Dideli balastinio vandens debitai sukelia vamzdynų eroziją bei kavitacinę eroziją, pažeidžiančią oksidų plėveles, todėl sąlygos korozijai tampa dar palankesnės. Jūros vandenyje yra daug ištirpusių druskų chloridų, sulfatų, natrio karbonatų, magnio, kalio, kalcio. t.t., kurie atlieka elektrolito vaidmenį korozijos reakcijoje. Dėl šios priežasties korozinio ir erozinio dilimo tyrimai, įvairių paviršiaus stiprinimo būdų paieška, naujų kompozitinių medžiagų panaudojimas leistų prailginti jūrinių konstrukcijų eksplotavimo laiką, tuo pačiu sumažintų poveikį aplinkai.
Mokslininkai ir tyrėjai
Dr. Darius Narmontas
Dr. Jevgenija Rutė
Dr. Arminas Štuopys
Vygantas Bagočius
- Energetiškai efektyvių įrenginių, jų sistemų kūrimas, tobulinimas ir tyrimai
Laivų ir uosto įrenginių eksploatavimo laikas yra labai ilgas, todėl būtina tirti dabartiniu metu naudojamų sistemų efektyvumą, šias sistemas tobulinti ir diegti naujas energetiškai efektyvias technologijas. Šių technologijų kūrimas, kurio metu reikia atsižvelgti ne tik į naujų sistemų taikymą, bet ir į galimybę integruoti naujus sprendimus į egzistuojančias sistemas, yra labai svarbus. Siekiant mažinti iškastinio kuro vartojimą, būtina analizuoti galimą alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą ir stebėti energijos vartojimą (pasitelkiant ir kuriant specializuotas energijos vartojimo-diagnostikos sistemas) ir specifiką įvairiuose jūrų pramonės objektuose, atsižvelgiant į galimą energijos šaltinių ir įrenginių bei technologijų įtaką aplinkai. Tyrimų tematika siejasi su sumanios specializacijos prioritetu „Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo diagnostikos stebėsenos ir valdymo sistemos“.
Mokslininkai ir tyrėjai
Dr. Darius Narmontas
Dr. Eugenija Rutė
- Matematinis ir fizinis laivo eigumas ir hidroaromechanikos modeliavimas
Mokslininkai ir tyrėjai
Dr. Vasilij Djačkov
Dr. Rima Mickevičienė
Dr. Jonas Čerka
Dr. Vasilij Djačkov
Gediminas Šerlinskas
Doktor. Diana Šateikienė
.jpg)
